Fediverse: pažangus būdas viešai sklaidai

Turint savo interneto svetainę, tinklaraštį ar organizacijos puslapį, noras informuoti auditoriją apie naują turinį yra natūralus ir sveikintinas. Šis ryšys yra tiesioginis laimėjimas abiem pusėms: autorius gauna dėmesį savo naujam pranešimui, o skaitytojas – informuojamas apie dominantį turinį.
Tačiau šiandien skaitmeninėje erdvėje didžiausias iššūkis yra ne turinio kokybė, o perdavimas – kaip ta informacija nukeliauja nuo autoriaus iki gavėjo. Tradiciniai kanalai jau seniai yra sugedę.

El. pašto naujienlaiškiai

Ilgą laiką el. pašto naujienlaiškis buvo laikomas patikimu komunikacijos kanalu. Realybėje šis įrankis tapo technologiškai komplikuotas.
Šiuolaikinį el. pašto srautą kontroliuoja keli didieji monopolininkai („Google“, „Microsoft“, „Apple“). Jų uždari spam filtrai vienašališkai sprendžia, ar prenumeruotas laiškas pasieks adresatą, ar nukeliaus į „Spam“ ar „Reklamos“ skiltį. Siuntėjas turi mažai techninių svertų šiam sprendimui pakeisti. El. paštas yra uždaras, individualus kanalas. Jame nėra bendruomeniškumo ar viešos diskusijos galimybės – atsiliepimai lieka užrakinti asmeninėse dėžutėse. Be to, norėdamas gauti naujienas, skaitytojas privalo atiduoti savo el. pašto adresą, o tai šiandieniniame privatumo kontekste tampa rimtu barjeru. Duomenų bazės neretai būna nulaužiamos ar parduodamos.

Algoritminiai tinklai

Bandymas vykdyti masinę sklaidą per tradicines komercines platformas (Facebook, X, Instagram) yra dar didesni spąstai. Šių tinklų verslo modelis pastatytas ant vartotojo dėmesio išlaikymo savo platformoje, kad jame būtų galima parduoti kuo daugiau reklamos. Todėl algoritmai baudžia už išorines nuorodas. Įrašas, vedantis į asmeninį www puslapį, algoritmo automatiškai pristabdomas ir paslepiamas gilesniuose laiko juostos sluoksniuose.
Komercinėse platformose turinio pristatymą valdo algoritmas, kuris prioritetą teikia tik tam tikram turiniui – skandalingiems, emociškai agresyviems ar poliarizuojantiems įrašams. Ramus, argumentuotas tekstas ar kito tipo turinys (nuotrauka, vaizdo įrašas) neturi šansų iškilti be finansinio „paskatinimo“ (mokamos reklamos). Autorius tėra nuomininkas svetimoje žemėje, kurį bet kada gali užblokuoti arba apriboti tinklo savininkai. Taip pat net populiarus autorius gali būti blokuotas dėl kryptingos botų atakos.

Fediverse

Fediverse (liet. Fedivisata, veikianti ActivityPub protokolo pagrindu) siūlo visiškai kitą skaitmeninės komunikacijos architektūrą. Tai nėra tiesiog dar vienas „socialinis tinklas“ – tai pažangus būdas masinei sklaidai, kuris apjungia geriausias dviejų pasaulių savybes: elektroninio pašto dvasią (atviras, decentralizuotas protokolas) ir socialinio tinklo formą (patogus srautas, greita interakcija). Šis modelis sugrąžina etišką laisvę tiek turinio autoriui, tiek skaitytojui. Autorius neprivalo taikytis prie jokių korporacinių algoritmų taisyklių. Jei paskelbė įrašą savo serveryje, protokolas garantuoja tiesioginį jo pristatymą visiems sekėjams. Į visus Fediverse serverius. Nėra jokio cenzūruojančio ar pasiekiamumą ribojančio algoritmo.
Skaitytojas pats tampa savo informacinio srauto redaktoriumi. Turinys pasiekia jį chronologine tvarka, be paslėptų manipuliacijų. Svarbiausia – vartotojas išlaiko pilną kontrolę: jei jam nebepatinka serverio prižiūrėtojas ar jo taisyklės, jis gali tiesiog pasikeisti serverį (migruoti į kitą serverį ar pasileisti savo asmeninį) ir persikelti visą savo profilį su sekėjais bei ryšiais be jokių nuostolių.
Turinio sekimas be registracijos (Per RSS). Jei skaitytojas nori gauti autoriaus www puslapio ar profilio naujienas, bet neturi noro registruotis jokiame serveryje ar kurti paskyrų – jis gali tiesiog sekti Fediverse profilį per standartinį, atvirą RSS srautą. Jokių sutarčių, jokio duomenų atidavimo, jokio sekimo.

Masinė komunikacija gali (ir turėtų) būti be priklausomybės nuo korporacijų algoritmų ar stabdančių el. pašto filtrų. Fediverse grąžina internetą prie jo ištakų – tiesioginio, laisvo ir etiško ryšio tarp autoriaus ir skaitytojo.

Sako, facebook nemokamas? Trilijono dolerių vertė tą patvirtina?
Naujausioje „Artumoje” Popiežius Leonas XIV rėžia: algoritmai – tai baudžiamoji sistema mąstymui, kurianti pykčio burbulus. A. Navickas kviečia į drąsą sakyti nepatogią tiesą. Bei primena 1971m dokumentą.

​Čia, Fedivisatoje, mes tą laisvę jau praktikuojame. Pasiimkite „Artumą” esančią bažnyčios gale, yra ir kitų gerų straipsnių.

https://www.artuma.lt

#Artuma #Fedivisata #Raudondvaris

Ar dar branginame laisvę?

Mums bandoma įteigti, kad laisvė – tai tiesiog galimybė rinktis iš gausybės parinktų prekių blizgančiose lentynose. Tačiau vis rečiau susimąstome apie laisvę būti tų lentynų šeimininkais. Kodėl renkamės būtent šias prekes? Ar tai tikrasis pasirinkimas, ar tik tas, kurį kažkas nusprendė mums pasiūlyti kaip „tinkamą“? Mes iškeitėme suverenitetą į patogumą, o šie mainai pamažu naikina mūsų gebėjimą išlikti savarankiškais. Mums tapo per daug patogu, kad dar norėtume mąstyti.

Berašant šias mintis, į duris pasibeldė kurjeris. „Čia jums siunta, reklaminė medžiaga“, – sako jis, tiesdamas dėžę su kava. Adresas – ne mano. Klausiu, kodėl jis čia sustojo? Atsakymas, kuris idealiai tinka šiai temai: „Navigacija atvedė čia“.

Teko krikščioniškai atsidaryti žemėlapį ir parodyti, kur yra jo ieškoma gatvė. Paradoksalu, bet vaizdinio žemėlapio ekrane jis nebesuprato – kryptį teko nurodyti ranka, gyvu mostu į realią erdvę. Šis mažas epizodas atspindi didžiulę dramą: mes aklai pasitikime skaitmeniniais vedliais net tada, kai jie mus atveda prie svetimų durų. Mes nebemokame skaityti „žemėlapio“, nes įpratome, kad už mus tai padaro balsas telefone. O kas, jei tas balsas veda mus ne ten, kur mums reikia, o ten, kur jam patogu?

Labdara, kuri nužudo verslumą

Mane sukrėtė pasakojimas apie Afriką ir tai, kaip prie jos skurdo prisideda… Vakarų labdara. Įsivaizduokite verslius afrikiečius, kurie, paėmę mikrokreditus, įsirengė vištų ūkius ir pradėjo prekiauti kiaušiniais. Jie kūrė savo ateitį. Tačiau tada atvyko geradariai iš Vakarų ir, norėdami padėti, išdalino kiaušinius nemokamai. Rezultatas? Vietinis verslas sužlugo, ūkininkai išpjovė vištas, nes nebegalėjo konkuruoti su „nemokamai“. O tada labdara baigėsi. Bendruomenė liko be nieko – nei kiaušinių, nei vištų, nei įgūdžių išgyventi patiems.

Skaitmeninėje erdvėje didžiosios korporacijos padarė tą patį. Jos davė mums „nemokamą“ sklaidą ir patogumą. Mes džiaugsmingai apleidome savo svetaines – savo „vištides“ – nes „Facebook“ aikštėje viskas paprasčiau ir nekainuoja. Tačiau ši labdara turi nematomą kainą: mes prarandame gebėjimą patys valdyti savo informaciją ir auginame visišką priklausomybę nuo svetimos malonės.

Kodėl nestatome bažnyčios „Megoje“?

Pravažiuodami pro Giraitės bažnyčios statybvietę, matome purvą, kranus ir tamsoje degančias šviesas. Tai brangu, sunku ir nepatogu. Kyla provokuojantis klausimas: kodėl gi neišsinuomojus kampo šalia esančiame „Mega“ prekybos centre? Ten šilta, sausa, ten visada pilna žmonių.

Atsakymas akivaizdus: prekybos centre tu esi tik nuomininkas. Jei tavo žinia ar tavo vertybės nepatiks šeimininkui, tave išmes per penkias minutes be teisės sugrįžti. Statydami savo namus ant savo žemės, mes perkame laisvę. Paradoksalu, bet skaitmeninėje erdvėje net katalikiškos bendruomenės elgiasi priešingai – jos masiškai kraustosi į tokių „Megų“ koridorius, palikdamos savo nuosavas svetaines likimo valiai.

„Man patogu“ – laisvės pabaigos pradžia

Kai pažįstamas pranciškonas pasaulietis sako „man patogu“ naudotis uždaro skaitmeninio daržo produktais, tokiais kaip „Kindle“ ar „Facebook“, tai skamba kaip skaudus oksimoronas. Pranciškoniška dvasia juk visada rėmėsi laisve nuo daiktų ir sistemų kontrolės. Arba matome vienuolį kapuciną, kuris nuoširdžiai džiaugiasi milijoninėmis peržiūromis socialiniame tinkle. Žvelgiant į jo aktyvumą, tampa akivaizdu, kad jis ten praleidžia didelę dalį savo laiko. Jis šventai įsitikinęs, kad tai daro „dėl Dievo garbės“, tačiau net nesusimąsto, kad iš tiesų rūpinasi ne Žodžio sklaida, o beviltiškais mėginimais prisitaikyti prie algoritmo užgaidų. Tai nebe skelbimas nuo stogų, tai bandymas įtikti skaitmeniniam cenzoriui, kad jis bent trumpam leistų tave pamatyti.

„Patogumas“ šiandien tapo nematomo kalėjimo kamera. Tikrasis technologijų tikslas turėjo būti padėti mums atlikti darbus mažiau pavargstant, bet dabar mums sako: „Įsitaisykite, mes padarysime viską už jus“. Kokia kaina? Mes maitiname algoritmą savo dėmesiu, laiku ir turiniu, tikėdamiesi būti išgirsti, bet iš tiesų tik stipriname savo grobiką. Algoritmai filtruoja mūsų matomą tikrovę, uždarydami mus į komforto zonas, kuriose nebegirdime tikrojo pasaulio šauksmo, o tik savo pačių aido atspindžius. Mes tapome dvasiniais įkaitais, kurie bijo net garsiau prabilti, kad šeimininkas neiškraustytų iš patogaus, bet svetimo kambario (kalėjimo).

Atsivertimas į nepatogią laisvę

Tikrasis atsivertimas (metanoia), apie kurį šiomis dienomis vėl kalbama Vatikane, yra naujas būdas matyti tikrovę. Tai suvokimas, kad atsakomybė už savo laisvę negali būti patikėta kitiems.

Mes privalome branginti alternatyvas, kol jos dar egzistuoja. Ateis laikas, kai skaitmeninio patogumo tiekėjai pareikalaus susimokėti – ir ne tik pinigais, bet ir savo vertybių išsižadėjimu ar priverstiniu tylėjimu. Jei tada nebeturėsime savo „Giraitės bažnyčių“ skaitmenoje – savo svetainių, laisvų socialinių tinklų (kaip Fedivisata) – mes nebeturėsime kur trauktis.

Pabaigai

Laisvė yra sunkus darbas. Ji nepatogi. Ji reikalauja kasti šulinius ten, kur kiti mato tik dykumą. Bet geriau būti „mažesniuoju“ broliu laisvame lauke, nei „populiariu“ sekėju svetimame narve. Ar dar branginame šią laisvę, ar jau galutinai užmigome „patogumo narkozėje“?

Skaitmeninė laisvė paprastai: Kodėl „Fedivisata“ yra tiesiog viešas el. paštas?

Dauguma mūsų kasdien naudojasi elektroniniu paštu. Tai patikima, aiški ir nuspėjama sistema. Tačiau kai išeiname į socialinius tinklus (pavyzdžiui, „Facebook“ ar „X“), patenkame į džiungles, kur galioja svetimos taisyklės ir neaiškūs algoritmai.

O kas, jei pasakyčiau, kad egzistuoja „viešas elektroninis paštas“? Tai – Fedivisata (angl. Fediverse, pavyzdžiui, „Mastodon“).

El. paštas: Laiškas voke

Visi žinome, kaip veikia el. paštas: siuntėjas, gavėjas, tema ir tekstas. Tai privatus susirašinėjimas. Laišką gauna tik tie, kam jis buvo išsiųstas.

Svarbiausia čia yra atvirumas: jei jūs naudojatės „Gmail“, o aš – „Outlook“ (arba bet kokiu kitu pašto teikėju), mes vis tiek galime vienas kitam rašyti. Niekas neverčia jūsų kurti paskyros ten pat, kur esu aš, kad galėtume susisiekti. Tai jūsų asmeninis kambarys, kurio raktus turite jūs.

Fedivisata: El. paštas viešiems pokalbiams

Įsivaizduokite el. paštą, kuriame laiškai rašomi ne į uždarą dėžutę, o ant skaitmeninio sienlaikraščio.

• Jūsų adresas: Jis atrodo beveik identiškai el. paštui (pavyzdžiui, @[email protected]). Tai jūsų skaitmeninė tapatybė, kurią valdote jūs, o ne korporacija.
• Sienlaikraščio prenumerata: Jūs nerašote žmonėms į jų asmenines dėžutes (šiukšlindami jas). Jūs rašote į savo sienlaikraštį, o žmonės patys pasirenka jus prenumeruoti. Kai jie tai padaro, jūsų naujausi įrašai („laiškų kopijos“) automatiškai ateina į jų srautą – tarsi į jų asmeninę skaitmeninę „dėžutę“.
• Atviras bendravimas: Čia galioja ta pati „Gmail“ ir „Outlook“ taisyklė. Jei aš esu viename serveryje, o jūs – kitame, mes vis tiek galime vienas kitą matyti, sekti ir kalbėtis. Mūsų nebevaržo vienos platformos sienos.

Jūs valdote privatumą

Vienas didžiausių Fedivisatos privalumų – galimybė rinktis, kiek viešas bus jūsų laiškas. Jūs kontroliuojate, kas jį matys:

• Viešas: Matys visas pasaulis (kaip skelbimą ant stulpo).
• Tik sekėjams: Matys tik tie, kuriems jūs leidote prenumeruoti savo sienlaikraštį.
• Konkretūs asmenys: Tik tie žmonės, kuriuos „pažymėjote“ (kaip tiesioginį laišką konkrečiam asmeniui).

Kodėl tai skiriasi nuo tradicinių socialinių tinklų?

Fedivisata grąžina mums teises, kurias praradome didžiosiose platformose:

• Tikrasis pasiekiamumas: Fedivisatoje jūsų žinutę mato visi jūsų prenumeratoriai. Be išimčių. „Facebook“ ar „X“ tinkluose algoritmas nusprendžia, ką jums rodyti, ir dažnai paslepia jūsų mintis net nuo artimiausių draugų.
• Jokios reklamos: Jūsų srautas yra švarus. Čia nėra įkyrių skelbimų, kurie bando jums kažką parduoti tarp jūsų draugų laiškų.
• Savininkas, o ne nuomininkas: Jūs esate savo „pašto dėžutės“ šeimininkas. Bet kada galite kraustytis į kitą, net ir savo, serverį. Didžiosiose platformose jūs esate nuomininkas, kurį savininkas gali bet kada išmesti ar nutildyti dėl pelno sumetimų.
• Sąžininga tvarka: Čia galioja laikas, o ne manipuliacija. Gaunate laiškus tokia tvarka, kokia jie buvo išsiųsti, o ne tokia, kokia naudinga platformos savininkui.

Pabaigai

Fedivisata nėra naujas „žaisliukas“ technologijų mėgėjams. Tai sugrįžimas prie paprastos ir sąžiningos elektroninio pašto logikos: aišku, oru ir skirta žmogui, o ne korporacijos pelnui. Tai būdas turėti savo balsą internete, kurio niekas negali „išjungti“ ar paslėpti.

Šiandien, kai lauke spaudžia -23°C šaltis, skaitmeninėje erdvėje norisi šilumos ir tikrumo. Tad statykime savo namus ant savo žemės. Prenumeruokite tuos, kurie jums įdomūs, rašykite tiems, kurie jums rūpi, ir būkite savo komunikacijos šeimininkais.

Socialiniai tinklai: Ryšio įrankis ar Algoritmo prekė?

Dauguma mūsų kasdien naudojasi socialiniais tinklais, tačiau retai susimąstome, kad tie patys veiksmai – paspaudimas „patinka“ ar įrašo bendrinimas – skirtingose platformose turi visiškai skirtingas reikšmes. Šiandien noriu palyginti populiariausią pasaulyje „Facebook“ ir „Mastodon“ (Fediverse, Fedivisatos) erdvę.

1. Sekimas: Prenumerata vs. Lentyna

• Facebook: Kai ką nors sekate, algoritmas jus tiesiog „įdeda į lentyną“. Jūs jam pranešate apie savo pomėgius, o jis nusprendžia, kada ir ar išvis parodys to puslapio naujienas.
• Mastodon: Čia veikia tikra prenumerata. Jei sekate – matote viską chronologine tvarka. Kūrėjai turi užtikrintą auditoriją, o skaitytojai – ramybę nuo neprašyto turinio.

2. Reakcijos: Grįžtamasis ryšys vs. Masalas

• Facebook: „Like“ yra ženklas mašinai: „Rodyk man ir kitiems panašiems į mane daugiau tokio turinio“. Tai manipuliacijos įrankis.
• Mastodon: Žvaigždutė yra skirta tik autoriui. Tai tavo šypsena, ženklas jam, patvirtinimas, kad jis turi skaitytoją. Algoritmas šio skaičiaus nemato, nes jo tiesiog nėra.

3. Komentarai: Diskusija vs. Virusas

• Facebook: Komentaras algoritmui sako: „Čia vyksta veiksmas, mesk šį įrašą svetimiems žmonėms prieš akis“. Dažnai tai skatina skandalingas diskusijas, nes jos generuoja daugiausia „triukšmo“.
• Mastodon: Komentaras yra tiesiog diskusija. Tai grįžtamasis ryšys autoriui ir papildymas skaitytojams, neįtakojantis įrašo platinimo mechanikos.

4. Dalinimasis (Boost): Laisva valia vs. Atranka

• Facebook: Net jei pasidalinsite įrašu, jūsų sekėjai jį pamatys tik tada, jei jis jau turi daug reakcijų. „Facebook“ riboja sklaidą, kad verstų kūrėjus pirkti reklamą.
• Mastodon: Jei paspaudžiate „Boost“ – visi jūsų sekėjai tą įrašą mato savo sraute. Taškas. Jokia mašina nefiltruoja jūsų noro pasidalinti gera žinia.

5. Temos ir Grupės: Bendruomenė vs. Grotžymės

• Facebook: Grupių įrašai pasiekia narius vis agresyviau mažėjančiu tempu. Norint išlikti matomam, grupė turi būti nuolat „kaitinama“.
• Mastodon: Čia dominuoja #grotžymės, kurias galima sekti kaip atskirus profilius. Be to, Fediverse turi Lemmy (forumo principu veikiančias bendruomenes), kurias galite stebėti tiesiai iš savo Mastodon paskyros. Tai tikra, organiška savivalda.

6. Reklamos: Verslas vs. Informacija

• Facebook: Visas tinklas sukurtas taip, kad iš jūsų emocijų išspaustų kuo daugiau pelno rodant reklamas.
• Mastodon: Veikia ne pelno siekimo principu. Reklamų čia nėra, o informaciją apie produktus gaunate tik tada, jei patys pasirenkate sekti įmonę ar gamintoją. Jūs nesate prekė.

7. Privatumas: Skaidrumas vs. Saugumas

• Facebook: Platforma mato viską – net privačias grupes. Tai erdvė viešajai komunikacijai, o ne paslaptims.
• Mastodon: Nors čia galite nustatyti kiekvieno įrašo matomumą, svarbu suprasti – Fedivista nėra šifravimo (kaip „Signal“). Skirtumas tas, kad jūsų duomenų neanalizuoja robotai reklamos profiliams kurti, o informacijos prieinamumas paieškos sistemoms priklauso nuo jūsų pasirinktų nustatymų.

Išvada

Pagrindinis skirtumas paprastas: komerciniai tinklai nori, kad jūs kuo ilgiau liktumėte jų programėlėje, net jei tai jus erzina. Fediverse nori, kad jūs rastumėte bendraminčius ir praturtintumėte savo gyvenimą tikru turiniu.

Mes galime rinktis: būti algoritmų žindomais ar savo skaitmeninio gyvenimo šeimininkais.

Kas yra Fediverse (Fedivisata)?

Fedivisata – tai ne tiesiog dar vienas socialinis tinklas. Tai kintamo dydžio, nuolat besiplečianti skaitmeninė Visata. Tai erdvė, kurioje bendruomenės ir asmenys susijungia į vientisą visumą, tuo pačiu išlikdami visiškai laisvi ir nepriklausomi.

Viena kalba: ActivityPub

Fedivisatą jungia vienas protokolas, vadinamas ActivityPub. Tai bendra kalba, kuria susikalba visi šios visatos gyventojai.

Bangų metafora: Protokolas yra tarsi radijo bangos. Jos sklinda erdvėje, spinduliuoja turinį. Tu gali jų nesiklausyti, bet jos yra. O jei nori prisijungti prie pokalbio, tau tereikia „imtuvo“ – savo paskyros bet kurioje Fedivisatos dalyje.

Namai be didžiųjų savininkų

Fedivisata neturi vieno savininko, generalinio direktoriaus ar valdybos. Čia galioja svečių namų principas:

• Savarankiškumas: Kiekvienas gali susikurti savo erdvę arba apsigyventi kažkieno kito įkurtuose svečių namuose (serveriuose).
• Taisyklės ir atsakomybė: Kiekvienų namų šeimininkas nustato savo taisykles: kokias bangas (kieno turinį) jis nori priimti į savo vidų ir ką spinduliuoti į išorę.
• Saugumas: Būdamas savininkas, tu gali elgtis savo nuožiūra, tačiau jei tavo signalas tampa triukšmingas ar kenksmingas, kitos erdvės gali tiesiog užverti duris tavo signalui, saugodamos savo bendruomenės ramybę.

Formų įvairovė

Nors kalba viena, saviraiškos formų Fedivisatoje yra begalė. Tai nėra vien tik trumpos žinutės, tai ištisa ekosistema:

• Mastodon – trumpos mintys ir pokalbiai.
• WriteFreely – gilūs straipsniai ir tinklaraščiai.
• PeerTube – vaizdo įrašai ir podkastai.
• Pixelfed – nuotraukos ir vaizdiniai liudijimai.
• Ir daug kitų įrankių, skirtų muzikai, knygoms ar renginiams.

Visos šios formos tarpusavyje susikalba. Priimdamas (sekdamas) kieno nors turinį savo „namuose“, tu gali matyti visą visatos turinį – nesvarbu, ar tai būtų tekstas, garsas, ar vaizdas.

Fedivisata yra vieta formuotis naujai, laisvai ir oriai visuomenei.

Ar tikrai „mažai“ yra Fediverse siekiamybė?

Pastebiu tendenciją: Fediverse senbuviai nenori didelio žmonių antplūdžio.

Man tai panašu į baimę, kad tapsime antruoju „Threads“, „Reddit“ ar „X“, kur triukšmas užgožia mintį, o įžeidimai tampa norma. Senbuvių noras – likti mažu, uždaru ir „saugiu“ rateliu.

Aš manau, kad mažai nėra gerai. Mažai yra tiesiog tylu.

Štai kodėl mums nereikėtų bijoti masės ir kodėl Fediverse niekada netaps tuo, nuo ko visi bėgame:

Čia nėra „Visagalio“ (Algoritmo)

„Threads“ ar „Reddit“ bėda nėra žmonių kiekis. Jų bėda – algoritmas, kuris maitinasi reakcijomis. Ten pyktis ir skandalas yra kuras, nes sistema „mato“, kad tai traukia dėmesį, ir rodo tai visiems iš eilės.

Fediverse reakcijos neliepia algoritmui nieko rodyti. Čia „patiktukas“ yra tik mano šypsena autoriui, o ne komanda mašinai „pakišti šitą šlamštą dar tūkstančiui žmonių“. Be algoritmo masė žmonių netampa „rėkiančia minia“ tavo svetainėje – jie lieka tik praeiviais aikštėje.

Tikrasis plitimas yra sąmoningas

Fediverse įrašas plinta tik tada, kai žmogus nusprendžia jį pabūstinti (boost). Tai rankinis, sąmoningas veiksmas. Tai reiškia:

• Jei turinys vertas – jis pasieks kitus burbulus.

• Jei tai šiukšlės – jos liks dūlėti ten, kur atsirado, nes niekas nenorės jų „nešti“ į savo namus.

Daugiau žmonių reiškia daugiau galimybių rasti tuos, kurie „būstina“ tai, kas man įdomu. Mažame rate mes tiesiog pradedame virti savose sultyse arba tampame stovinčiu vandeniu.

Mano filtras – mano atsakomybė

Jei masė pritraukia kenkėjus (o jų bus visada), be kitų mes turime ir galingiausius įrankius: Mute ir Block.

Toks jausmas, lyg daug kas nori, kad „tvarką palaikytų kiti“ (pavyzdžiui administratorius), bet laisvame tinkle tvarką palaikai tu pats. Jei tavo srautas tampa toksiškas – tai ženklas, kad metas pasinaudoti savo laisve atsiriboti.

Todėl manau, kad mums nereikia mažiau žmonių, mums reikia susirasti esamus įrankius ir brandos juos naudoti.

Pabaigai: Ko aš čia ieškau ir noriu?

Aš nenoriu sėdėti steriliame kambaryje su dešimčia draugų, nes „taip ramiau“. Aš noriu milijonų galimybių surasti tuos, su kuriais man įdomu bendrauti, ginčytis ir augti.

Nebijokime „Eternal September“. Be algoritmų mes esame saugūs, o su didesne bendruomene mes pagaliau galime tapti reikšmingu socialiniu tinklu.

Sudalyvavau Laisvės TV susitikime su Sauliu Skverneliu ir Mindaugu Sinkevičiumi Tauragėje. Atėjo į susitikimą tik apie 20 žmonių 😯 Todėl pavyko paliesti net 3 skirtingas IT temas 🤓: Europos IT nepriklausomybė; dirbtinis intelektas; ES pokalbių kontrolės įstatymas.

Laidos metu ir po laidos sužinojau, kad:
1) Aukščiausio rango politikai yra lygiai taip pat alergiški technologijoms kaip ir dažnas paprastas žmogus (susidariau įspūdį)
2) Politikai apie dirbtinio intelekto grėsmes negirdėjo ir nesidomėjo 😯 Mindaugas Sinkevičius žiūri pro rožinius akinius, o Skvernelis skaito tai ką pateikia jam institucijos, t.y. VSD, t.y. labai ribotai susipažįsta - dalį viešos ataskaitos irgi skaičiau.
3) Apie pokalbių kontrolę Sinkevičius nepakalbėjo, o iš Skvernelio atsakymo supratau, kad informacija apie šį įstatymą jo beveik nepasiekė 😯

Per daug detaliai nevardinu, nes bus galimybė pažiūrėti vaizdo įrašą (spėju sausio mėnesį).

Abiem politikams po laidos įteikiau dokumentą „Europos IT nepriklausomybė“. Susitikimui visiškai perrašiau iš naujo. Prieš tai atsakėme į microsoft pinigų klausimą, todėl pasikeitė dokumento akcentas - nebe pinigai, bet #fedivisata. Prisegiau fragmento nuotrauką. Visą dokumentą galima rasti: https://cryptpad.0011.lt/file/#/2/file/VzhUGYjX37ZWOnX1dJsQRAfD/