labai rimtas klausimas.
gal kas gerų kebabinių pastaruoju metu Vilniuje (at)radęs? 

gal kas turit rekomendacijų terapeutui Vilniuje? kur ieškojotės, ar girdėjote gerų atsiliepimų?
preferencija gyvam bendravimui.
žmogus sunkiai, bet pagaliau susikaupęs eina pirmą kartą ir norėtųsi, kad nebūtų atmetimo reakcijos užšokus ant random pirmo pasitaikiusio 🫣

nesuprantu, ar aš per silpna atsukti vieną užsispyrusį varžtą, ar tiesiog reikia kito atsuktuvo 😡

nemėgstu sniego, bet stebėti žmogų priešais mano langus, kuris įdėmiai apžiūrinėja prisnigtą vietą, išsitiesia lazdą su kamera, o tada griūna stačias ir darydamas sniego angelą save filmuoja - man patinka.
sniegas džiugina. gal ne mane, tačiau šiuo atveju smagu ir man.

kartais pamirštu dalykus, bet taip cute, kai primena 🥹

norėčiau šįvakar gulėti lovytėje ir valgyti skanukus, bet teks rengtis, lįst į šaltą lauką, praleisti, daugiau negu norėčiau, laiko kamštyje ir socializuotis būrelyje.
žinau, kad bus smagu, bet jei kas galėtų imti ir ištraukti mane iš jaukaus namų kokono, kad man nereikėtų pačiai.. 🥲

sumuštiniai yra laimė 🥹

prieš tris metus, kažkada šiomis dienomis, variau į kiną su buvusiu kursioku.
po to, tuos tris metus nebesimatėme ir šiandien vėl varėm kartu į kiną.
atrodo, tų trijų metų nė nebuvo, tik bičas užsiaugino barzdą, o aš nusikirpau plaukus.
koks keistas laiko pajautimas tokiom akimirkom.
o gal labiau - pajautimas, kaip nejaučiu jo bėgant.

tėtis žiūri į mane ir sako:
- numetei svorio, matau… kelnės kabo…
tiesa ta, kad priaugau tiek, jog dabar telpu tik į dideles, tamprias kelnes…🤩

kelias dienas mintyse varvinau seilę galvodama apie kugelį, ir ką galiu pasakyt.. vizualizacija ir manifestacija iš tiesų veikia 🥹