Indonezijoje (mano kukliu pastebėjimu, panašiai kaip Lietuvoje) vyraujantis požiūris į šeimos vaidmenis yra labai skirtingas nuo to, kuris įprastas Vakarų visuomenėje. Tradiciškai tėtis tampa pagrindiniu  „pinigų nešėju“, o mama atsakinga už vaiko emocinę sveikatą. (Chairunnisa & Dewi, 2025)

Mano didžiulis noras, kad tėčiai Lietuvoje taptų kuo aktyvesni ir labiau įsitrauktų į tėvystę, o mamos, savo ruožtu, nebijotų ir labiau pasitikėtų vaiko tėčiu. #teciaiLietuvoje #bendratevyste

4 dalykai kurie veda į santykių krizę:

1.Kritika. „tu niekada nepadedi“. Tai ne apie situaciją, tai apie žmogų. Ir tada tas žmogus užsisklendžia, o ne keičiasi.

2.Panieka. Sarkazmas. Pašaipos. Akių vartymas. Tarsi esi aukščiau, o kitas yra menkesnis.

3.Gynyba. „Aš tik pasakiau“, „O tu pati?“ Atrodo, kad gini save, bet iš tiesų tiesiog nebegirdi kito.

4.Užsisklendimas. Kai vienas nustoja kalbėti. Ne todėl, kad jam nerūpi, o todėl, kad viduj jau per daug.

Kurį punktą pastebi savo santykiuose?

Viena klientė, kai paklausiau, kas jai yra laimė, atsakė: „Laimė, tai kai neskauda.“

Jos žodžiai įstrigo man labai giliai.
Tokie atsakymai dažnai pasako daug daugiau, nei mes iš pradžių suprantam.

Porų terapija ar porų konsultacija?

Trumpai:
– Norit susitarti dėl indaplovės? Konsultacija.
– Jaučiat, kad ginčai ne apie indus, o apie 10 metų tylą? Terapija.

Nėra teisingo atsakymo. Yra tai, ko šiuo metu reikia jūsų ryšiui 🫶.