Skydliaukės hormonai ir smegenys
Iš anglų kalbos vertė Simona Mačiulaitytė.
Šiandienos įraše kalbėsime apie populiaresnius hormonus, o tiksliau, skydliaukės hormonus ir jų poveikį smegenims.
(Šis įrašas yra mūsų „Hormonų poveikis smegenims” rinkinio dalis)
Skydliaukė
Nors dažniau galima išgirsti ją apibūdinamą kaip drugelio formos, gali įsivaizduoti skydliaukę kaip mielą kaspinėlį, kuris šildo tavo gerklę. Šio kaspinėlio šonai yra vadinami skiltimis, kurios yra sujungtos tilteliu, vadinamu sąsmauka. Tavo skydliaukė turi daug kraujagyslių ir daug mažų skysčio pripildytų maišelių, vadinamų folikulais. Taip pat, galinėje tavo skydliaukės pusėje yra pasislėpusi kita, prieskydinių liaukų komanda. Bet apie jas daugiau pakalbėsime kitame įraše. Dabar, sutelkime dėmesį į šiandienos žvaigždes, mūsų skydliaukių produktus.
Skydliaukės hormonai
Struktūra ir gamyba
Skydliaukė gamina trijų rūšių hormonus:
tiroksiną arba, trumpiau, T4 (taip pavadintą, nes turi keturis jodo atomus)trijodtironiną arba T3 (turintį tris jodo atomus)kalcitoninąPirmi du yra gaminami folikulų viduje. Paskutinįjį gamina parafolikulinės ląstelės, t.y. ląstelės, supančios folikulus. Kalcitoninas turi itin apribotą poveikį žmogaus kūnui (jis naudojamas Ca2+ reguliacijai). Todėl daugiau į jį nebesusitelksime.
T4 and T3, t.y., svarbiausi skydliaukės hormonai, yra kilę iš aminorūgšties tirozino. Kiekvieno hormono sintezei reikalingas dviejų tirozino molekulių susijungimas su atitinkamai keturiais arba trimis jodo atomais.
Didžioji dalis skydliaukės išskiriamų hormonų iš tiesų yra T4 hormonai, kadangi jie yra neaktyvūs. T3, iš šių dviejų biologiškai aktyvusis, daugiausiai gaminamas lokaliai, ląstelėse, kuriose fermentai vadinami dejodinazėmis panaikina vieną jodo atomą iš T4 molekulės, taip paversdama ją T3 molekule.
Hormonų lygio reguliacija
Tavo skydliaukė neleidžia šių hormonų į tavo kraujotaką visą laiką, kadangi tai būtų gana kenksminga. Bet kaip skydliaukė žino, kada juos paleisti?
Skydliaukė išskiria hormonus, kai gauna signalą iš savo viršininkės hipofizės. Šis signalas yra vadinamas tirotropinu arba, trumpiau, TTH/TSH, ir yra išskiriamas, kai hipofizė gauna signalą iš savo viršininko pogumburio. Atspėjai, tai irgi yra hormonas, t.y., tirotropiną atpalaiduojantis hormonas (TRH). Pagumburis, savu ruožtu, gali suprasti kada pradėti visą šį procesą dėl savo paviršiuje turimų receptorių, reaguojančių į skydliaukės hormonus. Kai T3 ir T4 koncentracija tavo kraujyje yra žema, tikimybė, kad šie pagumburio receptoriai yra aktyvuoti, yra maža. Taigi, esant signalo trūkumui, pagumburis pradeda pumpuoti TRH. Kai T3/T4 koncentracija pakyla, vis daugiau šių hormonų prisijungia prie pagumburio receptorių ir išjungia TRH išskyrimą. Skydliaukės hormonai gali tiesiogiai sutrikdyti TSH išskyrimą iš hipofizės naudodami tą patį mechanizmą. Visas šis procesas yra vadinamas neigiamu grįžtamuoju ryšiu (t.y., kuo daugiau kažko turi, tuo mažiau to reikia pagaminti).
Poveikis
Kadangi išsiaiškinome skydliaukės hormonų pradmenis, atėjo laikas atkreipti dėmesį į tai, ką jie daro mūsų kūnuose. Tam, kad galėtume tai padaryti, išskirsime poveikius į bendrus ir susijusiais su smegenimis.
Bendri poveikiai
T3 ir T4 paveikia beveik visus organus kūne. Bendrai kalbant, jie turi stimuliuojantį poveikį. Skydliaukės hormonai didina pulsą, stimuliuoja kvėpavimo takų sistemą, taip padidindami oksigenaciją, ir skatina antro tipo raumenų skaidulų (galinčių greitai ir stipriai susitraukti) vystymąsi. Be to, jie didina tavo kūno temperatūrą ir greitina metabolizmą. Taip pat, kartu su augimo hormonais, jie padeda augti vaikų kaulams.
Skydliaukės hormonai taip pat yra privalomi normaliam reprodukciniam funkcionavimui ir vyrams, ir moterims. Gimda, kiaušidės ir placenta turi skydliaukės hormonų receptorius, kurių aktyvacija lemia tiesioginį poveikį šių organų metabolizmui ir augimui. Panašiai ir sėklidžių ląstelės turi skydliaukės hormonų receptorius, kurių aktyvacija stimuliuoja proliferaciją (ląstelių dauginimąsi) ir diferenciaciją (ląstelių savybių išsiskyrimą). Taip pat, sąveikaudami su kitais hormonais, pavyzdžiui, estrogenu ir prolaktinu, skydliaukės hormonai paveikia reprodukcinę sistemą netiesiogiai.
Poveikiai smegenims
Skydliaukės hormonai paveikia smegenis dar prieš gimstant. Prenatalinės raidos metu, jie yra itin svarbūs smegenų formavimuisi. Tyrimų metu buvo atrasta, kad jie skatina mielinizacijos procesą, kontroliuoja neurogenezę (t.y., naujų neuronų susiformavimą) ir reguliuoja sinapsių susiformavimą. Jei motina kenčia nuo hipotiroidizmo arba jai trūksta reikšmingo kiekio jodo (kuris yra svarbus skydliaukės hormonų gamybai), tai gali lemti vėlesnę mielinizaciją, sumažėjusią neuronų gamybą ir taip pat mažesnį vaisiaus sinapsių kiekį. Iš kitos pusės, hipertiroidizmas taip pat panašu, lemia mažesnį sinapsių kiekį, bet dėl kitos priežasties. Šiuo atveju, tyrimu metu buvo pastebėta, kad tam tikri neuronų tipai auga daug greičiau ir dėl to tarpusavyje suformuoja mažiau sinapsių.
Kaip gali įsivaizduoti, šie nukrypimai nuo normos vėliau gali lemti kognityvinius ir elgesio sutrikimus. Dėl to vaikams gali išsivystyti įvairios neuropsichologinės problemos, pradedant nuo lengvo kognityvinio sutrikimo, baigiant šizofrenija.
Per gyvenimą, skydliaukės hormonai išlieka kritiškai svarbūs tinkamam nervų sistemos funkcionavimui. Nors kalbant apie sudėtingesnes kognityvines funkcijas molekuliniai ir ląsteliniai mechanizmai nėra pilnai aiškūs, skydliaukės hormonų poveikis suaugusių žmonių smegenims yra gana ryškus tiriant žmones, kenčiančius nuo šių hormonų trūkumo ar pertekliaus.
Per didelį hormonų kiekį turintys suaugę žmonės kenčia nuo susikaupimo sunkumų, irzlumo, nerimo, depresijos simptomų ir sutrikusios atminties. Neuronų lygmeniu, sumažėja funkcionalių ryšių skaičius smegenų srityse, siejamose su dėmesiu ir kognityvine savireguliacija (angl. cognitive regulation). Tai galėtų paaiškinti nors dalį šių simptomų.
Kitoje spektro pusėje, hipotiroidizmas gali lemti nuovargį, depresiją, sumišimą, o taip pat ir mokymosi ar atminties sutrikimų. Pastarieji, panašu, būdingi dėl to, kad Amono ragas, atsiminimų formavimui kritiškai svarbi smegenų dalis, kenčia nuo pokyčių, kylančių patiriant netinkamą skydliaukės funkcionavimą.
Išvados
Kaip jau matėme, skydliaukės hormonai paveikia beveik visus organus mūsų kūnuose. Jų veikimo mechanizmai yra sudėtingi ir gali sąveikauti su kitais hormonais. Įprastai, jų vaidmuo yra skatinti augimą ir energijos naudojimą. Kalbant apie poveikį smegenims, jie yra būtini ir smegenų brendimui, ir tinkamo kognityvinio funkcionavimo palaikymui. Per mažas ar per didelis skydliaukės hormonų išskyrimo lygis gali lemti rimtas vystymosi ar neuropsichologines problemas.
Ką manai apie šį įrašą? Pasidalink savo nuomone komentaruose. Ir, jei norėtum paremti mūsų darbą, gali pasidalinti juo su savo draugais, nupirkti mums kavos čia, ar net abu.
Prenumeruok mūsų RSS paskyrą čia.
Tau taip pat galėtų patikti:
Nuorodos (anglų kalba)
Banks, W. A. (2012). Brain meets body: the blood-brain barrier as an endocrine interface. Endocrinology, 153(9), 4111-4119.
Chiamolera, M. I., & Wondisford, F. E. (2009). Thyrotropin-releasing hormone and the thyroid hormone feedback mechanism. Endocrinology, 150(3), 1091-1096.
Li, L., Zhi, M., Hou, Z., Zhang, Y., Yue, Y., & Yuan, Y. (2017). Abnormal brain functional connectivity leads to impaired mood and cognition in hyperthyroidism: a resting-state functional MRI study. Oncotarget, 8(4), 6283.
Nicholson, J. L., & Altman, J. (1972). The effects of early hypo-and hyperthyroidism on the development of the rat cerebellar cortex. II. Synaptogenesis in the molecular layer. Brain research, 44(1), 25-36.
Ritchie, M., & Yeap, B. B. (2015). Thyroid hormone: Influences on mood and cognition in adults. Maturitas, 81(2), 266-275.
Rivas, M., & Naranjo, J. R. (2007). Thyroid hormones, learning and memory. Genes, Brain and Behavior, 6, 40-44.
Shahid, M. A., Ashraf, M. A., & Sharma, S. (2018). Physiology, thyroid hormone.
Silva, J. F., Ocarino, N. M., & Serakides, R. (2018). Thyroid hormones and female reproduction. Biology of reproduction, 99(5), 907-921.
#Lietuviškai